SPRENDIMAS (În legătură cu salariul judecătorului) STRASBURAS 2020 4 februarie. Această hotărâre este definitivă, dar poate fi de natură redacțională. A fost depusă de către Antrasis skyrius, sediul unui comitet, format din: Pirmininkė s Ivana Jelić, judecătorii Egidi Kūrio, Darian Pavlius, secretarul judecătorească Jeljan Haseci, secretarul judecătorească Leșeni, pe data de 14 ianuarie 2020.
În hotărârea din 18 decembrie 2018, Curtea a declarat că, în cazul în care procesul de restituire a fost întrerupt pentru o perioadă de timp, moștenitorii legitimi ai celui de-al doilea, al treilea și al șaptelea reclamant au dreptul de a continua procesul în locul acestor reclamanți (Truchanovič ir v. Lituania [Komitetas], nr. 15708/10 și 3, hotărârea din 18 decembrie 2018, § 29 i. punctul 2). Curtea a constatat că, în cazul în care procesul de restituire a fost întrerupt pentru o perioadă de timp, articolele 1 din primul protocol la Convenție au fost încălcate în ceea ce privește toți reclamanții, iar drepturile lor de proprietate nu au fost până acum complet restabilită (a se vedea §4, §4, punctul 4 din §44 din §5 din Convenție). (3) Prin urmare, reclamanții au solicitat o despăgubire netă în conformitate cu art. 41 din Convenție.
Instanțele au decis în special că, când pe 30 aprilie 2018, moștenitorul legal Česlovas Aranauskas a preluat pretențiile autorităților lituaniene și a prezentat pretențiile în numele reclamantului. În aceste circumstanțe, instanțele decid că, atunci când moștenitorul are dreptul de a continua procesul în numele reclamantului (a se vedea printre mai multe surse, Sargsyanlyp v. Azerbaidžianą (nut.) [DK], nr. 40167/06, § 51, 14 decembrie 2011), aceste pretenții au intrat în practica instanțelor).
În consecință, Curtea consideră că, în vederea constatărilor depuse de Guvern (a se vedea punctul 8 din prezenta hotărâre), dacă respectarea Convenției și a protocolelor ei privind drepturile omului nu necesită o examinare ulterioară a prezentului document în legătură cu procedura de suspendare în temeiul articolului 41 (art. 37 alineatul (1) în fine), atunci când poate fi șterse o parte a cererei privind primul, al doilea și al treilea reclamant de pe lista de cazuri, Curtea consideră că, în conformitate cu art. 41 din Convenția Vietnamului, Curtea poate stabili o încălcare a Convenției și a protocolelor sale, dacă, după caz, legile Supremă a Susitarianului nu permit o despăgubire parțială pentru încălcarea acuzatului, Curtea a acordat proprietății unui reclamant o despăgubire echitabilă.
În luna mai a treia, a cincea și a șasea cereri și a opta cerere de teren au fost primite de către NŽT în data de 17 septembrie 2019, când nu există suficiente terenuri în zonele în care au fost deținute terenurile. Prin urmare, drepturile de proprietate ale cererilor pot fi retrase acordându-le echivalente de a deține terenuri în zonele în care au fost deținute terenurile anterior sau plătită o compensație. În luna iunie a anului 2019, cererii au informat NŽT că doresc să obțină echivalente de terenuri. 15 Potrivit ultimelor informații de pe 17 septembrie 2019, drepturile de proprietate ale cererilor de terenuri în zonele în care au fost deținute terenurile anterior nu au fost recunoscute. Aceste terenuri nu sunt în conformitate cu cerințele cererilor de utilizatorii. 16 Cererile de terenuri în valoare de 24 000 de euro au fost retrase de către cereri de terenuri pe care nu le-au fost returnate. 17 cereri de terenuri pe care cererile lor nu au fost returnate.
22 În plus, Guvernul a atras atenția Teismului asupra faptului că, în temeiul dreptului de proprietate al Lituaniei, proprietarul de terenuri din care a fost retras și care nu este rambursat, a fost motivat de terenurile de terenuri din care a fost retrasă și care au fost rambursate, valoarea stabilită de Centrele de Registre (a se vedea punctul 1619 din prezenta hotărâre).
În hotărârea de fond, Curtea a constatat încălcarea articolului 1 din primul protocol al Convenției, în cazul în care drepturile de proprietate ale reclamantelor nu au fost restituite la următoarele parcele (a se vedea hotărârea de fond, punctele 26 și 44): - a patra și a cincea cereri de proprietate 0,52 ha; - a șasea și a șaptea cereri de proprietate 1,22 ha; - a șasea cerere de proprietate 0,5181 ha. 26.
Palakans 29. - Curtea a decis că, atunci când neîndeplinirea obligațiilor dobânzii trebuie calculată în conformitate cu normele de creditare limită ale Băncii Centrale Europene, în plus trei procente. - CURTUL DE TREZĂTURI DE TREZĂTURI DE TREZĂTURI DE BANCĂ VIENBALSIA SELBIA, atunci când reclamantul legitim va avea dreptul să continue procedura în locul acestuia; a decis în conformitate cu art. 37 alineatul (1) litera (a) din Convenție, în conformitate cu art. 37 alineatul (1) litera (a) din Convenție, în conformitate cu art. 41 din Convenție, în legătură cu prima cerere de creditare limită de trei procente; a decis că reclamantul nu va fi obligat să plătească suma sumelor de creditare limită a primului cerere de creditare limită de trei procente; a decis că reclamantul trebuie să plătească suma de creditare limită de trei procente (în fiecare lună) în conformitate cu normele de creditare limită a Băncii Centrale Europene, în conformitate cu art. 41 din Convenție; a decis că reclamantul trebuie să plătească suma de creditare limită de trei luni (în fiecare lună) în valoare de 86 000 euro (în fiecare lună) în valoare de două sute de mii de euro (două) în fiecare lună (în fiecare lună); a decis că nu va plăti suma de creditare limită de două sute de mii de euro (două zece sute de mii de euro) în fiecare lună (în fiecare lună); a decis că nu va plăti suma de creditare limită de trei mii de euro (în fiecare lună) în fiecare lună (în fiecare lună (în fiecare lună); a cererii (în fiecare lună) în valoare (în fiecare lună) în valoare (în decembrie); a unei luni (în fiecare lună) în fiecare lună (în fiecare lună) în fiecare lună (în decembrie); în fiecare lună (în fiecare lună) în fiecare lună (în fiecare lună) în fiecare lună (în fiecare lună) în fiecare lună (în fiecare lună) în fiecare lună (în fiecare lună) în fiecare lun
. redactată în limba engleză și publicată în scrisoarea din 4 februarie 2020, în conformitate cu regulamentul Teismo 77 regulile 2 și 3 din Dalimis.Hasan Bakırcı Ivana Jelić Kanclerio pavaduotojas Pirmininkė
Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2020 03 25
(Peticijų Nr. 15708/10 ir 3 kiti)
(Dėl teisingo atlyginimo)
2020 m. vasario 4 d.
Šis sprendimas yra galutinis, tačiau jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje Truchanovič ir kiti prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
Pirmininkė
s Ivana Jelić,
teisėjų
Egidijaus Kūrio,
Darian Pavli
ir
skyriaus kanclerio pavaduotojo
Hasan Bakırcı,
po svarstymo uždarame posėdyje 2020 m. sausio 14 d. skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
1.
Byla prieš Lietuvos Respubliką pradėta, kai pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį aštuoni Lietuvos piliečiai – Ježi Truchanovič („pirmasis pareiškėjas“), Marjan Truchanovič („antrasis pareiškėjas“), Marija Butkevič („trečioji pareiškėja“), Vaclava Sniežko („ketvirtoji pareiškėja“), Leokadija Pavlova („penktoji pareiškėja“), Jelena Dvarionienė („šeštoji pareiškėja“), Marija Narkevič („septintoji pareiškėja“) ir Genoefa Stankevič („aštuntoji pareiškėja“) pateikė Teismui keturias peticijas (Nr. 15708/10, 15874/10, 25117/10 ir 28380/10) – 2010 m. kovo 10 d. (pirmasis, antrasis ir trečioji pareiškėjai), 2010 m. kovo 2 d. (ketvirtoji ir penktoji pareiškėjos), 2010 m. balandžio 21 d. (šeštoji ir septintoji pareiškėjos) ir 2010 m. balandžio 27 d. (aštuntoji pareiškėja).
2
.
2018 m. gruodžio 18 d. paskelbtame sprendime („sprendimas dėl esmės“) Teismas pareiškė, kad antrojo, trečiosios ir septintosios pareiškėjų teisėti paveldėtojai turi teisę tęsti teismo procesą vietoj šių pareiškėjų (
Truchanovič ir kiti prieš Lietuvą [Komitetas], Nr. 15708/10 ir 3 kiti, 2018
m. gruodžio 18 d. sprendimo §
29 ir rezoliucinės dalies 2 punktą).
Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis visų pareiškėjų atžvilgiu dėl to, kad restitucijos procesas užtruko per ilgai, ir dėl to, kad jų nuosavybės teisės iki šiol dar nėra visiškai atkurtos (žr. ten pat, §
44 ir rezoliucinės dalies 4 punktą).
3
.
Pareiškėjai siekė teisingo atlyginimo pagal Konvencijos 41 straipsnį. Teismas priteisė tokias neturtinės žalos atlyginimo sumas (ir bet kokius taikytinus mokesčius): 3
000 eurų pirmajam pareiškėjui, antrojo pareiškėjo paveldėtojams ir trečiosios pareiškėjos paveldėtojams bendrai; 5
000 eurų ketvirtajai ir penktajai pareiškėjoms bendrai; 5
000 eurų šeštajai pareiškėjai ir septintosios pareiškėjos paveldėtojai bendrai; ir 6
500 eurų aštuntajai pareiškėjai. Teismas atmetė likusius pareiškėjų reikalavimus dėl neturtinės žalos.
4.
Dėl turtinės žalos atlyginimo, Teismo nuomone, Konvencijos 41
straipsnio taikymo klausimas nebuvo parengtas sprendimui, todėl jį atidėjo ir paragino Vyriausybę ir pareiškėjus per šešis mėnesius pateikti raštu savo pastabas šiuo klausimu ir svarbiausia pranešti Teismui apie bet kokį susitarimą, kurį jie galėtų pasiekti (žr. ten pat, §
51 ir rezoliucinės dalies 6
punktą).
5.
Pareiškėjams ir Vyriausybei nepavyko pasiekti susitarimo dėl turtinės žalos klausimo ir jie pateikė savo pastabas.
TEISĖ
IšankStinis klausimas
6.
Teismas visų pirma pažymi, kad 2018 m. balandžio 30 d. aštuntoji pareiškėja mirė. Jos teisėtas paveldėtojas Česlovas Aranauskas perėmė reikalavimus Lietuvos institucijoms ir pateikė Teismui pastabas pareiškėjos vardu. Tokiomis aplinkybėmis Teismas nusprendžia, kad aštuntosios pareiškėjos paveldėtojas turi teisę tęsti procesą pareiškėjos vardu (žr. tarp daugelio šaltinių,
Sargsyan prieš Azerbaidžianą
(nut.) [DK], Nr.
40167/06, §
51, 2011 m. gruodžio 14 d. ir ten minimą teismų praktiką).
7.
Pirmasis pareiškėjas ir antrojo bei trečiosios pareiškėjų teisėti paveldėtojai (žr. šio sprendimo 2 punktą) jokių pastabų nepateikė.
8
.
Vyriausybė informavo, kad nacionalinės institucijos ėmėsi priemonių, kad būtų visiškai atkurtos šių pareiškėjų nuosavybės teisės. 2018 m. spalio mėn. jie buvo įtraukti į pretendentų gauti žemės sklypus prie Vilniaus sąrašą, ir 2018 m. gruodžio mėn. šie pareiškėjai arba jų paveldėtojai pasirinko keletą sklypų, lygiaverčių jų anksčiau turėtiems sklypams, kurie jiems bus suteikti vėlesniame etape.
9.
Šiuo atveju Teismas mano, kad pirmasis pareiškėjas ir antrojo ir trečiosios pareiškėjų paveldėtojai nebeketina palaikyti savo reikalavimų (37
straipsnio, 1 dalies a) punktas). Be to, atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktas pastabas (žr. šio sprendimo 8 punktą), yra įsitikinęs, kad pagarba Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintoms žmogaus teisėms nereikalauja toliau nagrinėti šios bylos dėl atidėtos procedūros pagal 41
straipsnį (37
straipsnio 1 dalis
in fine
).
10.
Todėl Teismas mano, kad galima išbraukti peticijos dalį dėl pirmojo, antrojo ir trečiosios pareiškėjų iš bylų sąrašo.
11.
Konvencijos 41 straipsnis numato:
„Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir, jeigu Aukščiausios Susitariančios Šalies įstatymai leidžia tik iš dalies atlyginti pažeidimu padarytą žalą, prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą”.
Žala
Pokyčiai po sprendimo dėl esmės priėmimo
12
.
2018 m. gruodžio mėn. septintosios pareiškėjos paveldėtoja dalyvavo pretendentų gauti žemę keliose vietovėse prie Vilniaus susirinkime ir išsirinko 0,25 ha žemės sklypą.
13
.
2019 m. gegužės mėn. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) atkūrė aštuntosios pareiškėjos nuosavybės teises, suteikdama jai 0,0232
ha žemės sklypą. Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusį 0,4949
ha plotą bus atkurtos vėliau.
14.
2019 m. gegužės mėn. ketvirtoji, penktoji ir šeštoji pareiškėjos ir aštuntosios pareiškėjos paveldėtojas gavo NŽT raštus, informuojančius, kad nėra pakankamai žemės tose vietovėse, kuriose buvo turėta žemėvalda. Todėl pareiškėjų nuosavybės teisės gali būti atkurtos suteikiant jiems lygiaverčius turėtiems sklypus kitose vietovėse arba išmokant jiems piniginę kompensaciją. 2019 m. birželio mėn. pareiškėjai informavo NŽT, kad jie pageidauja gauti lygiaverčius žemės sklypus.
15
.
Pagal paskutinę Teismo gautą informaciją (2019 m. rugsėjo 17 d.) pareiškėjų nuosavybės teisės į likusį plotą nebuvo atkurtos.
Šalių teiginiai
(a)
Pareiškėjai
16
.
Ketvirtoji ir penktoji pareiškėjos reikalavo 24
000 eurų bendrai už žemę, kuri joms nebuvo sugrąžinta.
17.
Šeštoji pareiškėja ir septintosios pareiškėjos paveldėtoja reikalavo 22
866 eurų bendrai už žemę, kuri joms nebuvo sugrąžinta.
18
.
Aštuntosios pareiškėjos paveldėtojas reikalavo 12
594 eurų už žemę, kuri jam nebuvo sugrąžinta.
19
.
Visi pareiškėjai teigė, kad pirmiau minėtos sumos atitinka žemės, kuri buvo iš jų atimta, vertę, kurią nustatė Registrų centras. Jie teigė, kad jeigu gautų šias sumas, atsisakytų bet kokių tolesnių reikalavimų iš valstybės institucijų.
(b)
Vyriausybė
20.
Vyriausybė pirmiausia pareiškė, kad geriausia teisingo atlyginimo forma būtų pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimas suteikiant žemės sklypus. Tačiau Vyriausybė pripažino, kad, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamose vietovėse nėra pakankamai žemės, neaišku, kiek toks restitucijos procesas galėtų užtrukti.
21.
Vyriausybė neginčija to fakto, kad pareiškėjai patyrė žalą, kurią atlyginti jie reikalauja, nes jų reikalavimai pagrįsti žemės, kuri iš jų buvo atimta ir yra negrąžinta, verte, kurią nustatė Registrų centras (žr. šio sprendimo 16–19 punktus). Kartu Vyriausybė pabrėžė, kad pareiškėjai vis dar turi teisę restitucijos procese atkurti savo nuosavybės teises pinigais. Šiuo metu jie dar nėra atsisakę savo reikalavimų restitucijos procese. Todėl yra svarbu išvengti bet kokio neteisėto praturtėjimo.
22
.
Galiausiai Vyriausybė atkreipė Teismo dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos teisę nuosavybės teises atkuria pinigais ir priteistą turtinę žalą atlygina skirtingos valstybės institucijos iš skirtingų biudžeto asignavimų, todėl Vyriausybė prašė Teismo, priimant sprendimą, atsižvelgti į šiuos administracinius ypatumus.
Teismo vertinimas
23.
Teismas pakartoja, kad sprendimas, kuriuo jis nustatė pažeidimą, įpareigoja valstybę atsakovę nutraukti tokį pažeidimą ir atlyginti žalą, kuo tiksliau atkuriant iki pažeidimo buvusią situaciją (žr.
Brumărescu prieš Rumuniją
(dėl teisingo atlyginimo) [DK], Nr. 28342/95, §
24.
Teismas taip pat primena, kad Ministrų Komitetui prižiūrint vykdymą, valstybė atsakovė gali laisvai pasirinkti priemones, kuriomis ji įvykdys savo teisinius įsipareigojimus pagal Konvencijos 46 straipsnį, jeigu tokios priemonės yra suderinamos su Teismo sprendime pateiktomis išvadomis (žr. tarp daugelio šaltinių,
Sejdovic prieš Italiją
[DK], Nr. 56581/00, § 119, ECHR 2006 II, ir
Andrejeva prieš Latviją
[DK], Nr. 55707/00, § 110, ECHR 2009).
25.
Sprendime dėl esmės Teismas nustatė Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad pareiškėjų nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į šiuos plotus (žr. sprendimo dėl esmės 26 ir 44 punktus):
- ketvirtajai ir penktajai pareiškėjoms – 0,52 ha;
- šeštajai ir septintajai pareiškėjoms – 1,22 ha;
- aštuntajai pareiškėjai – 0,5181 ha.
26.
Teismas pažymi, kad šiuo metu pareiškėjų nuosavybės teisės yra atkurtos tik iš dalies (žr. šio sprendimo 12–15 punktus). Teismui pateikti šalių dokumentai rodo, kad, nesant pakankamai laisvos žemės atitinkamose vietovėse, bet koks tolesnis restitucijos procesas valstybėje gali užtrukti ilgai ir pareiškėjos vėl susidurs su neapibrėžtumu. Esant tokioms aplinkybėms, Teismas mano, kad pareiškėjoms turi būti priteisiama kompensacija už patirtą turtinę žalą.
27
.
Pareiškėjos reikalavo atlyginti turtinę žalą, atitinkančią žemės, kuri buvo iš jų atimta ir negrąžinta iki šiol, vertę, kurią nustatė Registrų centras. Vyriausybė neginčijo to fakto, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, nei reikalaujamų sumų tikslumo. Atsižvelgdamas į šalių teiginius ir turimus dokumentus, Teismas priteisia pareiškėjams šias sumas turtinei žalai atlyginti:
- 24
000 eurų ketvirtajai ir penktajai pareiškėjams bendrai;
- 22
866 eurų šeštajai pareiškėjai ir septintosios pareiškėjo paveldėtojai bendrai;
- 12
594 eurų aštuntosios pareiškėjos paveldėtojui.
28.
Teismas pakartoja, kad, jeigu pareiškėjos vėliau pateiks bet kokius susijusius reikalavimus valstybės institucijoms, pastarosios turės teisę atsižvelgti į Teismo šiame sprendime priteistas sumas (žr.
Gladysheva prieš Rusiją
, Nr. 7097/10, § 104, 2011 m. gruodžio 6 d., ir
Nekvedavičius prieš Lietuvą
(dėl teisingo atlyginimo), Nr. 1471/05, § 23, 2015 m. lapkričio 17 d.).
Palūkanos
29.
Teismas mano, kad nevykdant įsipareigojimų palūkanos turi būti skaičiuojamos pagal ribinę Europos centrinio banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
Skelbia,
kad aštuntosios pareiškėjos teisėtas paveldėtojas turi teisę tęsti procesą vietoj šios pareiškėjos;
Nusprendžia
pagal Konvencijos 37 straipsnio 1 dalies a) punktą išbraukti
peticijos Nr. 15708/10 dalį dėl atidėtos procedūros pagal 41
straipsnį dėl pirmojo, antrojo ir trečiosios pareiškėjų;
Nusprendžia,
(a)
kad atsakovė valstybė per tris mėnesius turi sumokėti pareiškėjams šias sumas turtinės žalos atlyginimui:
(i)
24
000 EUR (dvidešimt keturis tūkstančius eurų) ir bet kokius taikytinus mokesčius ketvirtajai ir penktajai pareiškėjoms bendrai;
(ii)
22
866 EUR (dvidešimt du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) ir bet kokius taikytinus mokesčius šeštajai pareiškėjai ir septintosios pareiškėjos paveldėtojai bendrai;
(iii)
12
594 EUR (dvylika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) ir bet kokius taikytinus mokesčius aštuntosios pareiškėjos paveldėtojui;
(b)
kad nuo minėto trijų mėnesių termino pabaigos iki sprendimo įvykdymo dienos per įpareigojimų nevykdymo laiką nuo minėtų sumų turės būti mokamos paprastosios palūkanos pagal ribinę Europos centrinio banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
Atmeta
likusią pareiškėjų reikalavimų dėl teisingo atlyginimo dalį
.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2020 m. vasario 4 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
Hasan Bakırcı
Ivana Jelić
Kanclerio pavaduotojas
Pirmininkė