Jame poate fi de asemenea de natură editorială pataisymai.Bileje Laniauskas împotriva Lituaniei de la Curtea Europeană de Justiție a Persoanelor (Antrasis skyrius), posedat de comitetul de judecată, format din: președintele instanței de judecată Pauliine Koskelo, judecătorii Egidijaus Kūrio, Gilberto Felici și de către reprezentanții guvernului Republicii Lituania Hasan Bakircı, având în vedere: petiția (Nr. 6544/20) în care se pronunță împotriva autorităților din Republica Lituania, la care se adresează pe 13 ianuarie 2020 o declarație în temeiul Convenției privind protecția drepturilor fundamentale ale persoanelor (denumită în continuare Convenția privind protecția drepturilor fundamentale ale persoanelor); în continuare, reprezentanții instanțelor de judecată din Republica Lituania au depus o declarație în temeiul articolului 34 din Convenția privind protecția drepturilor fundamentale ale persoanelor (denumită în continuare Convenția privind protecția drepturilor fundamentale ale persoanelor); în continuare, reprezentanții autorităților din statele membre ale Republicii Lituania (denumite) au depus o declarație în temeiul articolului 34 din Convenția privind protecția drepturilor fundamentale ale persoanelor (denumită în continuare Convenția privind protecția drepturilor fundamentale ale persoanelor) și în temeiul articolului 32 din Convenția privind protecția drepturilor fundamentale ale persoanelor (denumului pe persoanelor), în care se referă la 26 ianulea de drepturilor persoana (denumită în cauză); în continuare, reprezentanța de avocat din Curtea de judecător (denum) a Republiului Republiului Lituanie (denum, în temeiul articolului 32 din Legislativ, în temeiul articolului nr.
În 2016, în seara zilei de 22 iulie, în închisoare au sosit aproximativ 80 de deținuți, inclusiv reclamantul, fără permisiunea supraveghetorilor, care au părăsit închisoarea și s-au întors la locuințele lor. Ei au refuzat să execute ordinul supraveghetorilor de a se întoarce în închisoare fără să fie admiși de către conducătorul închisorii. Mai târziu, acești deținuți au fost identificați și au fost supuși unor restricții de detenție.
Pareigūnai au intrat în fiecare cameră a închisorii și le-au cerut deținuților să vorbească cu ei despre grădină și răni, dar înțelegerile nu le-au respectat instrucțiunile, astfel că oficialii din închisori au folosit ašarines dujas. În acest caz, deținuților li s-a spus să meargă la kiemă. Unii dintre ei, cu ajutorul unor arme, s-au comportat agresiv și fizic împotriva oficialilor, astfel încât în iulie 2016, autoritățile au recunoscut că nu este posibil să se folosească gumă de cauciuc împotriva prizonierilor, deoarece nu au cunoscut acțiuni și lapte.
Mai târziu, când deținuții au fost lăsați să iasă din cameră, deținătorul a plecat la domiciliul său, dar nu a putut intra, așteptând ca deținuții să se întoarcă din casă. Deținuții au fost scoși din coridor și au fugit în clădire. Mai mulți deținuți au stat lângă pereții coridorului, iar deținuții au trecut, iar aceștia l-au aruncat cu picioarele și l-au lovit cu bâta. Mai târziu, când deținuții au fost lăsați să iasă din clădire, deținuții au plecat la domiciliul lor, însă deținuții au intrat așteptând ca deținuții să se întoarcă din casă.
În luna iulie a anului 2016, a fost inițiată o anchetă în instanță în legătură cu abuzul de putere de către funcționari, implicați în evenimentele menționate. În aprilie 2017, procurorul din județul Mariampolă a încheiat ancheta, iar ulterior această decizie a fost invalidată de procurorul din județul Mariampolă, pe motiv că funcționarul a acționat conform legii și nu a depășit competențele sale. În iulie 2017, în decizia sa finală, Curtea din Kauno a constatat că, în conformitate cu actele legale relevante, funcționarii din Departamentul de Justiție și Justiție au folosit măsuri speciale, cum ar fi actele de imitație a puterii, pentru a provoca prejudicii asupra sănătății sau a vieții altor persoane.
În cazul în care reclamantul a suferit o lovitură neîntemeiată, fără nicio acțiune ilegală a funcționarilor, răspunderea civilă a statului nu putea fi ridicată. Reclamantul a făcut apel în temeiul articolului 3 al Convenției, când a fost bătut în închisoare de către ofițeri, deși nu i-a fost oprit și nu a participat la revolte.
Remiantis Teismo turimais medicali documentis, prea few days after 22 iulie 2016 evenimente, în care a fost identificată o serie de leziuni corporale ale reclamantului (vezi punctul 9 din prezenta hotărâre). Guvernul a susținut, când nu a fost dovedit, că aceste leziuni au fost comise de ofițeri și a susținut că ar fi putut fi făcute de martori, dar Curtea consideră acest argument nefondat. Procesul în instanțele naționale a recunoscut, pe 22 iulie 2016, că a fost folosită forță fizică împotriva deținuților (vezi punctele 11 și 12 din prezenta hotărâre), iar după câteva evenimente, optzeci și doi de alți deținuți au fost identificați cu leziuni similare cu cele suferite de reclamant (vezi punctul 10 din prezenta hotărâre).
În realitate, el nu a fost inclus în lista de principalii organizatori și participanți la revolte stabilită de autorități (a se vedea punctul 7 din prezenta hotărâre). Nici în faza de procedură judiciară națională nu a fost menționat pozitiv, nici atunci când forța folosită împotriva reclamantului a fost necesară din cauza forței sale.Tribunelele judiciare și civile au fost în mod deosebit de depășite în evaluarea, iar legea permite funcționarilor din Letonia să utilizeze forța fizică împotriva violenței fizice, în mod proporțional cu utilizarea necesară a forței fizice împotriva reclamantului (a se vedea punctul 12 din prezenta hotărâre din 11 mai 2010).Conducerile nu pot fi stabilite în hotărârea Curții din Rusia, în cazul în care forța fizică a fost utilizată împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată forța fizică împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată împotriva reclamantului, în cazul în care a fost aplicată forța fizică împotriva reclamantului (a nr. 388/108/08 KPSI, nr. 88/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/108/
În lumina documentelor sale, a practicii și a naturii dureroase a creanțelor juridice în cauză, Curtea a susținut că, atunci când cererea reclamantului de despăgubire a unei acțiuni nete este prea mare sau cererea sa de despăgubire a cheltuielilor nu este suficient de justificată, instanțele au decis că, atunci când cererea reclamantului de despăgubire a unui prejudiciu net este de 8 000 EUR, aceasta este suficient de justificată.Curtea a decis că, atunci când cererea reclamantului de despăgubire a unui prejudiciu net este de 8 000 EUR, aceasta este suficient de justificată.În conformitate cu normele Convenției Europene privind respectarea articolului 3 din luna mai 2022, reclamantul trebuie să fie răspunzător în mod normal de: (a) o sumă limitată de trei luni de la plata următoarelor creanțelor juridice: (b) 8 000 EUR pe lună de taxă, (c) o sumă limitată de trei luni de taxă, (d) o sumă limitată de trei luni de plată a plăților de taxă, (e) o sumă limitată de trei luni de plată pe lună de taxă, (e) o sumă limitată de trei luni de plată pe lună de taxă, (e) o sumă limitată de trei luni de plată pe lună de taxă, (e) o sumă limitată de trei luni de plată pe lună (e) de plată (e) o sumă limitată de trei luni de plată pe lună (e) de plată (e) pe lună (e) pe lună (e) pe lună (e (e) pe lună (e) pe lună (e pe lună (e pe lună (e) pe lună (n termen de trei luni (n) de luni (n lună (n) de luni (n termen de luni (n) de luni (n termen de luni (n) de luni (n termen de luni (n termen de luni (n) de luni (n termen de luni (n) de luni (n termen de luni (n) de luni (n termen de luni (n) de luni (n) de luni (n
Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2022 08 29
BYLA
PRIEŠ
(
Peticija Nr.
6544/20)
2022 m. gegužės 17 d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje
Laniauskas prieš
Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininkės
Pauliine
Koskelo,
teisėjų
Egidijaus
Kūrio,
Gilberto
Felici
ir
skyriaus kanclerio pavaduotojo
Hasan Bakırcı,
atsižvelgdamas į:
peticiją (Nr. 6544/20) prieš Lietuvos Respubliką, kurią 2020 m. sausio 13
d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė 1972 m. gimęs šiuo metu kalinamas Pravieniškėse Lietuvos Respublikos pilietis Remigijus Laniauskas (toliau – pareiškėjas), kuriam atstovavo Kaune praktikuojantis advokatas A.
Blaževičius
;
sprendimą apie peticiją pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau
– Vyriausybė), atstovaujamai atstovės K. Bubnytės-Širmenės;
šalių pastabas
,
po svarstymo uždarame posėdyje
2022 m. balandžio
26 d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
Byla susijusi su pareiškėjo skundu pagal Konvencijos 3 straipsnį, kuriame jis teigia, kad per riaušes kalėjime su juo netinkamai elgėsi pareigūnai.
Aptariamų įvykių metu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – kalėjimas).
2016 m. liepos 21 d. per vakarinį patikrinimą kalėjimo kieme daugiau kaip devyniasdešimt kalinių, įskaitant pareiškėją, be prižiūrėtojų leidimo išėjo iš kiemo ir grįžo į gyvenamąsias patalpas. Jie atsisakė vykdyti prižiūrėtojų nurodymą grįžti į kiemą, kol neįsikišo kalėjimo viršininkas. Vėliau šie kaliniai buvo nustatyti ir jiems buvo skirtos drausminės nuobaudos.
Po incidento Kalėjimų departamentas nusprendė atlikti kratą kalėjimo gyvenamosiose patalpose. 2016 m. liepos 22 d. vakare į kalėjimą atvyko maždaug aštuoniasdešimt Kalėjimų departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Kol kaliniai buvo kieme ir vyko patikrinimas, pusė pareigūnų apieškojo gyvenamąsias patalpas. Kai krata buvo baigta, kaliniams buvo leista grįžti į gyvenamąsias patalpas. Vieno kalinio buvo paprašyta paeiti į šalį, įtariant, kad jis turi narkotikų, tačiau vėliau tarp nuteistųjų kilo neramumai ir jie ėmė grasinti pareigūnams. Maždaug dvidešimt ar trisdešimt kalinių įsiveržė atgal į kiemą ir pareigūnai prieš juos panaudojo ašarines dujas. Tuomet kaliniai įsiveržė į vieną iš kalėjimo pastatų ir užsibarikadavo viduje, tačiau pareigūnams pavyko atidaryti duris ir jie vėl panaudojo ašarines dujas. Po to kaliniai grįžo į savo gyvenamąsias patalpas.
Remiantis pareigūnų pateiktais pranešimais, jiems įėjus į gyvenamąsias patalpas, daugelis kalinių buvo agresyvūs ir žodžiu grasino jiems. Pareigūnai įėjo į kiekvieną miegamųjų patalpų kambarį ir liepė kaliniams atsigulti ant grindų ir nusiraminti, tačiau kaliniai jų nurodymų nevykdė, todėl pareigūnai gyvenamosiose patalpose panaudojo ašarines dujas. Po to kaliniams buvo nurodyta eiti į kiemą.
Kai kurie iš jų, vedami su palyda, elgėsi agresyviai ir fiziškai priešinosi pareigūnams, todėl prieš juos pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir gumines lazdas. Kieme kaliniams buvo nurodyta gulėti ant žemės, kol padėtis nurims.
Remiantis tais pačiais pranešimais, pareigūnai kelis kartus įspėjo kalinius, kad jei jie nepaklus teisėtiems nurodymams, prieš juos bus panaudota fizinė jėga. Pareigūnai teigė, kad kovinių imtynių veiksmus ir gumines lazdas naudojo tik prieš tuos kalinius, kurie aktyviai priešinosi. Tačiau jie pripažino, kad visų kalinių, prieš kuriuos buvo panaudotos tokios priemonės, nustatyti neįmanoma, nes įvykiuose dalyvavo daug kalinių. Nė vienas pareigūnas nepranešė apie patirtus sužalojimus.
Vėliau valdžios institucijos nustatė, kad penkiolika kalinių buvo pagrindiniai riaušių organizatoriai ir dalyviai. Pareiškėjas nebuvo vienas iš jų.
Pareiškėjas nacionalinėms institucijoms nurodė, kad 2016 m. liepos 22
d. vakare jis buvo savo gyvenamųjų patalpų kambaryje ir žiūrėjo televizorių, kai į kambarį įėjo kaukėtas pareigūnas ir liepė jam išeiti į lauką. Pareiškėjas atsisėdo ant lovos, norėdamas apsiauti batus, tačiau pareigūnas kelis kartus ranka arba lazda smogė jam į nugarą. Tada pareigūnas išvilko jį į koridorių ir liepė bėgti į kiemą. Daugiau kaukėtų pareigūnų stovėjo prie koridoriaus sienų, o pareiškėjui bėgant, šie pareigūnai jį spardė kojomis ir mušė lazdomis. Vėliau, kai kaliniams buvo leista išeiti iš kiemo, pareiškėjas grįžo į savo gyvenamąsias patalpas, tačiau netrukus įėjo du kaukėti pareigūnai ir liepė jam grįžti į kiemą. Vėl bėgant koridoriumi, kuriame stovėjo pareigūnai, jam buvo suduota daugybė smūgių lazdomis, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas.
2016 m. liepos 23 ir 25 d. pareiškėją apžiūrėjo gydytojas ir nustatė hematomas ant abiejų rankų, nugaros, sėdmenų ir kairės kojos, taip pat paraudimą ant apatinės lūpos. Vėliau atlikus medicininę apžiūrą nustatyta, kad pareiškėjas iš viso patyrė aštuonis smūgius, kurie galėjo būti suduoti kietais bukais daiktais, nors „negalima atmesti galimybės, kad sužalojimus galėjo pasidaryti pats“. Sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymūs
.
Po 2016 m. liepos 22 d. įvykių kalėjimo gydytojas apžiūrėjo 149
kalinius, ir aštuoniasdešimt trims iš jų įvairiose kūno dalyse buvo nustatytos hematomos, kurios galėjo atsirasti nuo smūgių kietais bukais daiktais, ir jos įvertintos kaip nežymūs sužalojimai
.
Pareiškėjui ir kitiems kaliniams pateikus skundus, 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų, dalyvavusių minėtuose įvykiuose, įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba. Pareiškėjui suteiktas nukentėjusiojo statusas. 2017 m. balandį Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra nutraukė tyrimą, vėliau šį sprendimą paliko galioti aukštesnysis prokuroras ir teismai, motyvuodami tuo, kad pareigūnai veikė pagal įstatymus ir neperžengė savo kompetencijos ribų.
2017 m. liepos mėnesį priimtame galutiniame sprendime Kauno apygardos teismas konstatavo, kad atitinkami teisės aktai leido Kalėjimų departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams naudoti specialiąsias priemones, pavyzdžiui, kovinių imtynių veiksmus ir gumines lazdas, siekiant apginti savo ar kitų asmenų gyvybes ar sveikatą arba kilus riaušėms ar tyčiniams masiniams neramumams įkalinimo įstaigoje. Todėl teismas nusprendė, kad 2016 m. liepos 22 d. pareigūnų panaudota fizinė jėga nebuvo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, o buvo pateisinama dėl smurtinių kalinių veiksmų.
2018 m. spalio mėnesį pareiškėjas pateikė civilinį ieškinį valstybei. Jis reikalavo 100 000 eurų (EUR) kompensacijos už neturtinę žalą, atsiradusią dėl pareigūnų jam padarytų sužalojimų. 2019 m. balandžio mėnesį apygardos administracinis teismas atmetė jo ieškinį, o 2019 m. spalio mėnesį Vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą paliko galioti. Remdamiesi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (žr. šio sprendimo 11
punktą), teismai nusprendė, kad pareigūnai veikė pagal įstatymus. Todėl, nors pareiškėjas patyrė nežymius sužalojimus, nesant jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė negalėjo kilti.
Pareiškėjas skundėsi pagal Konvencijos 3 straipsnį, kad kalėjime jį sumušė pareigūnai, nors jis jiems nesipriešino ir nedalyvavo riaušėse.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nesiskundė, jog jo įtarimų dėl netinkamo elgesio tyrimas buvo neveiksmingas. Todėl byla susijusi tik su Konvencijos 3 straipsnio materialiniu aspektu
.
Šis skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas Konvencijos 35 straipsnio 3
dalies a punkto požiūriu ar nepriimtinas kokiu nors kitu pagrindu. Todėl jis turi būti pripažintas priimtinu.
Bendrieji principai dėl netinkamo teisėsaugos pareigūnų elgesio buvo apibendrinti byloje
Bouyid prieš Belgiją
([GC], Nr. 23380/09, §§ 81–90, EŽTT 2015, ir joje cituojamose bylose).
Teismas ypač atkreipia dėmesį į tai, kad įkalinimo įstaigose egzistuoja smurto potencialas ir kad dėl kalinių nepaklusnumo situacija gali greitai pablogėti. Teismas pripažįsta, kad kartais gali prireikti panaudoti jėgą siekiant užtikrinti kalėjimo saugumą, palaikyti tvarką ar užkirsti kelią nusikaltimams įkalinimo įstaigose. Vis dėlto tokią jėgą galima naudoti tik tuo atveju, jei ji yra būtina, ir ji neturi būti neproporcinga. Fizinės jėgos panaudojimas, kuris nebuvo būtinas dėl paties suimtojo elgesio, žemina žmogaus orumą ir iš esmės yra Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimas (žr. 2014 m. vasario 13 d. sprendimą byloje
Tali prieš Estiją
, Nr. 66393/10, § 59 ir jame cituojamas bylas).
Remiantis Teismo turimais medicininiais dokumentais, praėjus kelioms dienoms po 2016 m. liepos 22 d. įvykių, keliose pareiškėjo kūno vietose buvo nustatyti sužalojimai (žr. šio sprendimo 9 punktą). Vyriausybė teigė, kad neįrodyta, jog šiuos sužalojimus padarė pareigūnai, ir tvirtino, kad juos galėjo pasidaryti pats nuteistasis, tačiau Teismas šį argumentą laiko neįtikinamu. Proceso metu nacionaliniuose teismuose pripažinta, kad 2016
m. liepos 22 d. prieš kalinius buvo panaudota fizinė jėga (žr. šio sprendimo 11 ir 12 punktus), o po minėtų įvykių aštuoniasdešimt dviem kitiems kaliniams buvo nustatyti sužalojimai, panašūs į tuos, kuriuos patyrė pareiškėjas (žr. šio sprendimo 10 punktą). Tokiomis aplinkybėmis Teismas laiko nustatytu, kad pareiškėjo patirti sužalojimai atsirado dėl pareigūnų veiksmų 2016 m. liepos 22 d.
Teismas taip pat pažymi, kad proceso nacionaliniuose teismuose metu ir Teismui pateiktuose pareiškėjo paaiškinimuose jis nuosekliai teigė, kad nedalyvavo kalėjimo riaušėse ir nesipriešino pareigūnams. Iš tiesų jis nebuvo įtrauktas į valdžios institucijų nustatytų pagrindinių riaušių organizatorių ir dalyvių sąrašą (žr. šio sprendimo 7 punktą). Nė viename proceso nacionaliniuose teismuose etape taip pat nebuvo teigiama, kad jėgos panaudojimas prieš pareiškėją buvo būtinas dėl jo paties elgesio. Teismai tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje bylose apsiribojo vertinimu, ar įstatymas suteikia teisę pareigūnams naudoti fizinę jėgą kalėjime kilus riaušėms, visiškai nevertindami jos panaudojimo būtinumo ir proporcingumo pareiškėjo atžvilgiu (žr. šio sprendimo 11 ir 12 punktus).
Tokiomis aplinkybėmis Teismas negali konstatuoti, kad fizinės jėgos panaudojimas prieš pareiškėją buvo būtinas dėl jo paties elgesio. Todėl, nepaisant pareiškėjo patirtų nežymių sužalojimų, toks jėgos panaudojimas prilygo nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui (žr. 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje
Artyomov prieš Rusiją
, Nr. 14146/02, §§ 169–72; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje
Gladović prieš Kroatiją
, Nr. 28847/08, §§
38, 54 ir 55; ir 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje
Balajevs prieš Latviją
, Nr. 8347/07, § 95).
Todėl buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnio materialinis aspektas.
Pareiškėjas reikalavo 100
000
EUR neturtinei žalai atlyginti ir 3
000
EUR bylinėjimosi išlaidoms Teisme atlyginti.
Vyriausybė teigė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra per didelis, o jo reikalavimas atlyginti išlaidas nėra tinkamai pagrįstas.
Teismas mano, kad tikslinga priteisti pareiškėjui 8
000
EUR ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgdamas į savo turimus dokumentus, Teismo praktiką ir šioje byloje nagrinėjamų teisinių klausimų pasikartojantį pobūdį, Teismas mano, kad yra pagrįsta priteisti pareiškėjui 1
000
EUR ir bet kokius taikytinus mokesčius bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms padengti.
Skelbia
peticiją priimtina
.
Nusprendžia,
kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnio materialinis aspektas.
Nusprendžia:
(a)
kad valstybė atsakovė per tris mėnesius turi sumokėti pareiškėjui šias sumas:
(i)
8
000
EUR (aštuonis tūkstančius eurų)
ir bet kokius taikytinus mokesčius neturtinei žalai atlyginti;
(ii)
1
000
EUR (vieną tūkstantį eurų)
ir bet kokius taikytinus mokesčius bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms atlyginti;
(b)
nuo minėto trijų mėnesių termino pabaigos iki sprendimo įvykdymo dienos atsiskaitymo per įpareigojimų nevykdymo laiką nuo minėtų sumų turės būti mokamos paprastosios palūkanos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentus.
Atmeta
likusią pareiškėjo reikalavimų dalį dėl teisingo žalos atlyginimo
.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2022 m. gegužės 17 d.,
vadovaujantis
Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
Hasan
Bakırcı
Pauliine
Koskelo
Kanclerio pavaduotojas
Pirmininkė