38686/16 Romualdas GASKA împotriva Lituaniei în cadrul Tribunalului European al Apelului pentru Drepturile Omului (Ketvirtasis skyrius), 13 noiembrie 2018 d. posedatul comisiei, format din: președintele Consiliului de Justiție Paulo Pinto de Albuquerque, judecătorii Egidijaus Kūrio, Iulia Antoanellac și Andrea Tamietti, în vederea cererei menționate, care a fost depusă pe 27 iunie 2016, în vederea răspunderii autorităților de stat, fără a fi necesară o declarație de respingere, în urma unei cereri de răspuns în euro, în vederea publicării unei astfel de declarații: FAKI Teotibus Rytyskaitė Lietuvos Gasteinis, în numele căreia a fost depusă o plângere de 700.000 de euro, a fost depusă pe 5 septembrie 2014 d.
Curtea a stabilit că, în timpul întregii perioade de examinare, cu excepția a 169 de zile în care reclamantul a fost mutat în afara instituției, reclamantul a avut 2,24 de metri pătrați de teren personal, adică a avut o suprafață de 3,1 metri pătrați de normă. Cu toate acestea, instanța a stabilit că condițiile sanitare din cameră corespundeau normelor naționale de igienă relevante și că, dacă reclamantul nu a avut o cameră de cameră de cameră, acesta trebuia să fumeze tutun în timpul perioadei de șomaj (pasyvus rūkymas). Curtea a stabilit că, în cazul în care reclamantul a fost mutat în afara instituției, în afara perioadei de șomaj, acesta a fost îndepărtat de această zonă.
Reclamantul a reclamat în conformitate cu art. 3 din Convenție cu privire la condițiile de ședere. 8.În plus, fără a face referire la o dispoziție specifică a Convenției, el a reclamat atunci când procesul naționalist privind despăgubirile nu a fost un mijloc de apărare juridică eficace pentru el în conformitate cu art. 3.TEISEI 9.Reclamantul a susținut că atunci când Alytaus pataisos a fost ținut la domiciliu în condiții antihigienice pline de condiții de ședere de tip ședere patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose patalose
Guvernul a atras atenția lui Teismo asupra faptului că, atunci când reclamantul Teismui a prezentat un document de suspiciune, O. B. pavardė a fost trimisă la Teismui, în locul în care reclamantul a primit o declarație de suspiciune, de la Ministerul Justiției, în care ministerul a recunoscut că, în instituția de suspiciune, nu întotdeauna se asigură separarea de fumatori și de nefumători.Guvernul a atras atenția guvernului asupra faptului că această declarație de suspiciune era de fapt adresată unei persoane, O. B., care locuia la instituția de suspiciune.În copia pe care reclamantul a prezentat-o, O. B. pavardė a fost trimisă la Teismui, în locul în care reclamantul a primit o declarație de suspiciune, de la Ministerul Justiției.Guvernul a trimis o declarație de suspiciune, O. B. pavardė, în care a fost prezentată o copie originală a declarației, în care se menționează data înregistrării, iar reclamantul a fost numit de suspiciune.Jurnalul a fost examinat de reprezentantul reprezentantului instituției de suspiciune, iar reprezentantul guvernului a declarat că nu a primit nicio informație despre natura declarației de suspiciune, dar a declarat că nu a primit nicio informație despre natura declarației de suspiciunii, menționate la punctul 13.
Teismas declară inadmisibilă orice cerere individuală depusă în temeiul articolului 34 dacă, în acest caz: a) petiția nu este conformă cu dispozițiile Convenției și protocolelor sale, este în mod evident nejustificată sau depusă cu abuz de indivizi de o altă cerere ... 15.
În cazul în care cererea este prezentată în fața unui tribunal, acesta nu poate tolera o astfel de cerere (de exemplu, în cazul Bagheri Maliki v. Nyderland (articolul B), art. 30 din Convenția privind drepturile omului, mai 2006), decizia a fost publicată în conformitate cu art. 35 din Convenția privind drepturile individuale ale persoanelor, decizia a fost publicată în conformitate cu art. 35 din Convenția privind drepturile individuale ale persoanelor, în conformitate cu art. 35 din Convenția privind drepturile individuale ale persoanelor, în conformitate cu art. 35 din Convenția privind drepturile omului, în conformitate cu art. 35 din Convenția privind drepturile omului, în conformitate cu art. 35 din Convenția privind drepturile omului, în care se prevede că o cerere trebuie publicată în limba engleză.
Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administravimo departamentas
2022 09 06
Peticija Nr.
38686/16
Romualdas GASKA
prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Ketvirtasis skyrius), 2018 m. lapkričio 13 d. posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininko
Paulo Pinto de Albuquerque,
teisėjų
Egidijaus Kūrio,
Iulia Antoanella Motoc
ir
skyriaus kanclerio pavaduotojo
Andrea Tamietti,
atsižvelgdamas į minėtą peticiją, kuri Teismui buvo pateikta 2016 m. birželio 27 d.,
atsižvelgdamas į atsakovės Vyriausybės pateiktas pastabas ir pareiškėjo pateiktą atsakymą su pastabomis,
po svarstymo skelbia tokį nutarimą:
1.
Pareiškėjas Romualdas Gaska yra Lietuvos pilietis, gimęs 1958
m. ir gyvenantis Alytuje. Pareiškėjui, kuriam buvo suteikta teisinė pagalba, Teisme atstovavo Vilniuje praktikuojanti advokatė J. Samuolytė.
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau
– Vyriausybė) atstovavo jos atstovė K.
Bubnytė-Širmenė.
3.
Pareiškėjas nuo 2012 m. kovo 9 d. yra kalinamas Alytaus pataisos namuose.
4.
2014 m. jis pateikė skundą valstybei, teigdamas, kad buvo laikomas perpildytose kamerose ir antisanitarinėmis sąlygomis, kad neturėjo pakankamai laiko pasinaudoti dušu ir kad buvo veikiamas pasyvaus rūkymo. Jis reikalavo 30 000 Lietuvos litų (LTL; maždaug 8 700 eurų (EUR)) neturtinei žalai atlyginti.
5.
2014
m. rugsėjo 22
d. Kauno apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nustatė, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį, išskyrus 169 dienas, kai pareiškėjas buvo išvežtas už pataisos įstaigos ribų, pareiškėjui teko 2,24 kv. m asmeninio ploto, t. y. buvo pažeista 3,1 kv. m ploto norma. Tačiau teismas nustatė, kad sanitarinės sąlygos kamerose atitiko atitinkamas nacionalines higienos normas ir kad pareiškėjas neįrodė, jog turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (pasyvus rūkymas). Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą pareiškėjo teiginį, kad jo sveikata pablogėjo. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, dieną galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje, buvo galima užsiimti įvairia laisvalaikio ir edukacine veikla. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.
6.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, tačiau 2016
m. gegužės 2
d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį atmetė. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjui tenkančios asmeninės erdvės. Teismas taip pat nustatė, kad tam tikrais laikotarpiais galėjo būti pažeisti nacionalinės teisės aktai, susiję su kamerose esančia šviesa ir pasyvaus rūkymo poveikiu pareiškėjui. Tačiau teismas pakartojo, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, dieną galėjo laisvai judėti ir užsiimti įvairia laisvalaikio bei edukacine veikla. Todėl Teismas manė, kad pažeidimo konstatavimo pakanka ir kad nebūtina priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.
7.
Pareiškėjas skundėsi pagal Konvencijos 3 straipsnį dėl jo kalinimo sąlygų.
8.
Be to, nesiremdamas konkrečia Konvencijos nuostata, jis skundėsi, kad nacionalinis procesas dėl žalos atlyginimo nebuvo veiksminga teisinės gynybos priemonė dėl jo skundo pagal 3 straipsnį.
TEISĖ
9.
Pareiškėjas teigė, kad Alytaus pataisos namuose jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir buvo veikiamas pasyvaus rūkymo. Jis rėmėsi Konvencijos 3
straipsniu, kuriame nurodyta:
„Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
“
10.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad nacionalinis teismo procesas dėl žalos atlyginimo nebuvo veiksminga teisinės gynybos priemonė dėl jo skundo pagal Konvencijos 3
straipsnį. Teismas, kuris sprendžia dėl bylos faktų teisinio kvalifikavimo (žr.
Radomilja ir kiti prieš Kroatiją
[DK], Nr. 37685/10 ir 22768/12, §§ 114 ir 126, 2018 m. kovo 20 d.), mano, kad šis skundas nagrinėtinas pagal Konvencijos 13 straipsnį, kuriame nurodyta:
„Kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, nustatytos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas
.“
A.
Šalių teiginiai
11
.
Vyriausybė atkreipė Teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas Teismui pateikė suklastotą dokumentą. Šis dokumentas - tai 2011 m. birželio 30 d. raštas, kurį pareiškėjas tariamai gavo iš Teisingumo ministerijos ir kuriame ministerija pripažino, kad pataisos įstaigoje ne visada užtikrinamas rūkančių ir nerūkančių kalinių atskyrimas. Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, kad šis raštas iš tikrųjų buvo adresuotas kitam asmeniui, O. B., kalinčiam kitoje pataisos įstaigoje. Rašto kopijoje, kurią pareiškėjas pateikė Teismui, O. B. pavardė buvo užtušuota balta spalva, o vietoje jos ranka įrašyta pareiškėjo pavardė. Vyriausybė pateikė Teismui ministerijos rašto, išsiųsto O. B., originalo kopiją, kurioje nurodyta ta pati data ir registracijos numeris kaip ir pareiškėjo pateiktame rašte.
12
.
Paprašyta pakomentuoti Vyriausybės pastabas, pareiškėjo atstovė J.
Samuolytė pripažino iš pareiškėjo gavusi tariamai suklastotą raštą ir atsiprašė už tai, kad per „labai apgailėtiną neapsižiūrėjimą“ išsiuntė jį Teismui.
13
.
Pareiškėjas teigė, kad jis perdavė šį raštą savo atstovei kaip „informaciją apie tai, kaip pareigūnai turėtų atlikti savo funkcijas atskirdami rūkančius ir nerūkančius kalinius“, tačiau neprašė jos perduoti šį raštą Teismui. Jis manė, kad įvyko „nesusipratimas“, už kurį atsakinga jo atstovė. Pareiškėjas taip pat teigė, kad ministerijos raštas buvo tik informacinio pobūdžio ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
B.
Teismo vertinimas
14.
Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta:
„Teismas paskelbia nepriimtina kiekvieną pagal 34 straipsnį pateiktą individualią peticiją, jeigu mano, kad:
a) peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise ...“
15.
Teismas pakartoja, kad pagal šią nuostatą peticija gali būti atmesta kaip piktnaudžiavimas individualios peticijos teise, jeigu, be kitų priežasčių, ji buvo sąmoningai grindžiama tikrovės neatitinkančiais faktais (žr.
Gross prieš Šveicariją
[DK], Nr. 67810/10, § 28, ECHR 2014, ir ten nurodytas bylas).
16.
Šioje byloje pareiškėjas skundėsi dėl jo kalinimo sąlygų, įskaitant tariamą pasyvaus rūkymo poveikį. Tokiomis aplinkybėmis Teismas mano, kad Teisingumo ministerijos pripažinimas, jog pareiškėjo skundas dėl pasyvaus rūkymo poveikio buvo pagrįstas, neabejotinai būtų reikšmingas vertinant, ar pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.
17.
Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą Ministerijos raštą ir Vyriausybės pateiktą raštą (žr. 11 punktą pirmiau), Teismas neabejoja, kad pareiškėjo pateiktame rašte buvo padaryti pakeitimai – užtušuota tikrojo adresato (O.
B.) pavardė ir įrašyta pareiškėjo pavardė. Pats pareiškėjas neneigė, kad suklastojo raštą ir perdavė jį savo atstovei (žr. 13 punktą pirmiau). Tokiomis aplinkybėmis Teismas mano, kad nėra svarbu, ar pareiškėjas norėjo, kad suklastotas raštas būtų išsiųstas Teismui, ar ne. Taip pat nesvarbu, ar atstovė, kurią pareiškėjas įgaliojo veikti jo vardu, išsiuntė suklastotą raštą Teismui vykdydama aiškius pareiškėjo nurodymus, ar „neapsižiūrėjo“ (žr. 12 ir 13 punktus pirmiau).
18.
Teismas pabrėžia, kad suklastoto dokumento pateikimas yra rimtas bandymas suklaidinti Teismą, kurio jis negali toleruoti (žr., pavyzdžiui,
Bagheri ir Maliki v. Nyderlandus
(nutarimas), Nr. 30164/06, 2007 m. gegužės 15 d.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teismas mano, kad pareiškėjo elgesys prieštarauja individualios peticijos teisės tikslui. Todėl peticija turi būti atmesta kaip piktnaudžiavimas individualios peticijos teise pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis.
Dėl šių priežasčių Teismas vienbalsiai
skelbia
peticiją nepriimtina.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2018
m. gruodžio 6 d.
Andrea Tamietti
Paulo Pinto de Albuquerque
Kanclerio pavaduotojas
Pirmininkas