Jame poate fi de asemenea de natură editorială, iar petiția este adresată pe pagina de internet a unui comitet, format din: președintele Anja Seibert-Fohr , judecătorii Davor Derenčin , Gedimino Sagačio și s-a sesizat cu privire la: cererea de cenzură a administrației publice din Republica Lituania (nr. 3181/22), pe care a depus-o în data de 1 februarie 1949, iar pe data de 5 ianuarie 2022, a depus o decizie în temeiul Convenției privind protecția drepturilor fundamentale ale cetățenilor din Lituania (denumită în continuare Convenția privind protecția drepturilor cetățenilor din Lituania), pe care a respins-o avocatul lui Gedimino Vilgoslav, reprezentant al Guvernului Republicii Lituania, cu privire la o cerere de cenzură a drepturilor cetățenilor din alte țări, cu privire la încălcarea de drepturilor lor de autoritate.
d. reclamantul, conducând o mașină în Vilnius, a fost oprit de poliție și a cerut să fie verificat cu respectarea constituției. Alkotesterul a arătat 1,38 pro-milie (permis de conducere 0,4 pro-milie). Reclamantul a negat că a consumat alcool și a cerut unui ofițer de poliție să facă un nou test, dar ofițerii de poliție au refuzat să facă acest lucru. Poliția a investigat un protocol de încălcare a dreptului administrativ în conformitate cu art. 126 alineatul 1 din Codul pentru încălcări administrative de drept (denumit în continuare ATPK). Reclamantul a refuzat să semneze acest protocol de poliție și a susținut că nu a consumat niciun fel de alcool timp de trei zile.
d. Curtea de Apel din Vilnius a stabilit că atunci când poliția trebuie să dovedească că reclamantul este vinovat de conducere neblaiviam, sau că neconformitățile trebuie să fie interpretate ca fiind tracționate prin răspundere administrativă în beneficiul persoanei. Remiantis a concluzionat că un medic medical judiciar a constatat că nu era posibilă o astfel de situație atunci când reclamantul nu avea în sânge niciun alcool în fiecare oră de la data arestării pentru stabilirea constituției. Testimoniu a mai susținut că atunci când metodele artificiale de reducere a cantității de alcool de la 1,38 de mililitru la 2 mililitru pe oră sunt imposibile. Curțile au concluzionat că există o probabilitate reală, atunci când utilizarea constituției neteisingus a arătat date neteisingus. Curtea de Apel a considerat că, deși o examinare constituțională a fost efectuată la data de 6 februarie 2016 din 02.42.431 din data respectivă, nu a fost posibilă o astfel de situație.
Teismo susține că, dacă reclamantul nu a suferit o reclamație din cauza acțiunilor autorităților de aplicare a legii, el ar fi putut iniția o procedură judiciară pentru o astfel de despăgubire în conformitate cu actele de procedură civilă reglementate de alte acte legale. Curtea a susținut art. 6.249 alineatul (1) din Codul Civil și a remarcat că cheltuielile suferite de reclamant pentru o încălcare a dreptului administrativ ar putea fi considerate neconvenționale în temeiul articolului 20.10.Teismo susține că reclamantul nu a fost discriminat de către reclamant, nici de autoritățile de poliție, astfel încât a fost implicat.
d ir retrogradă reclamantului, constatând că nu au fost constatate acțiuni ilegale ale poliției în conformitate cu protocolul de încălcare a dreptului administrativ. Curtea a respins, de asemenea, cererea reclamantului de a se adresa Constituției Teismă cu privire la cererea de cerere de ștergere, ar juridic reglementare, potrivit căreia încălcările de drept administrativ erau nepreteziate cu costuri de judecată, corespundeau Constituției (a se vedea punctul 9 din prezenta hotărâre). 8. pe 29 octombrie 2019 galutine ir nesupuse notartimi dacă drepturile drepturilor civile a fost constatată de către instanța de judecată a instanței inferioare. 9. pe 19 iunie 2021 106 pe 19 martie 2021 Tribunalul Constituțional, examinând cu succes cererea reclamantului, a concluzionat că nu a fost încălcată legea ATPK2 din art. 1 din Constituția, care se înlocuiește cu art. 30 din 18 noiembrie 2020 în măsura în care nu a fost stabilită persoana în cauză, în cazul în care a fost adoptată o decizie în temeiul Constituției (a se vedea art. 30 din prezenta hotărâre, art. 26 din Regulamentul de judecată), nu a fost constatată încălcarea dreptului personal în temeiul Constituției.
10 Mai târziu, printr-o trimitere la Hotărârea Constituțională privind despăgubirile, reclamantul a solicitat Curții Supreme Administrative din Lituania să reînnoiască procesul în dosarul administrativ privind despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgurile din despăgubirile din despăgubirile din despăgubirile din despăgurile din despăgubirile din despăgurile din despăgubirile din despăgurile din despăgubirile din despăgubirile din despăgurile din despăgubirile din despăgubirile din despăgurile din despăg
Guvernul a susținut că, după 19 martie 2021, reclamantul a cerut reînnoirea procedurii (a se vedea principiile generale ale codului căsătoriei administrative), pe baza articolului 658 din acesta, a depus o cerere de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), a depus o cerere de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri de reînnoire a procedurii (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri de reînnoire (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei administrative), pe baza unei cereri (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei), pe baza unei cereri (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei), pe baza unei cereri (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei), pe baza unei cereri (a se vedea art. 658 din codul căsătoriei), pe baza unei cereri (a se vedea art. 65 din codul căsătoriei), pe baza unei cereri (a se vedea art. 65 din codul căsătoriei), pe baza unei cereri (a se vedea art. 65 din codul căsătoriei), pe baza unei cereri (a se vedea art. 65 din codul căsătoriei), iar cererii (a se vedea art. 65 din codul căsătoriei).
Legea Constituțională a Republicii Lituania prevede, în art. 65 alineatul (2), că o persoană are dreptul să depună o cerere de examinare a conformității cu Constituția sau cu legile a actelor adoptate de Seim, actelor ale Președintelui Republicii, actelor Guvernului, dacă: 1) o decizie luată pe baza actelor respective a încălcat drepturile și libertățile constituționale ale persoanei respective și 2) persoana respectivă, fără a fi avut acces la măsurile prevăzute de lege privind respectarea drepturilor și libertăților sale constituționale, a luat măsuri, inclusiv dreptul de a se adresa instanței de judecată, a făcut apel la toate posibilitățile prevăzute de lege privind aplicarea deciziei constituționale a instanței, iar în cazul în care nu a primit nicio soluție, nu a mai putut să facă apel la această decizie (a se vedea punctul 2 din hotărârea Curții Supreme a Lituaniei din 9 noiembrie 2016), în cazul în care nu a fost luată nicio decizie în această privință (a se vedea punctul 5 din hotărârea Curții Supreme din 9 noiembrie 2016).
În concluzie, în urma evenimentelor menționate anterior, în speță, reclamantul ar fi putut să se bazeze pe concluzia că procesul Constituțional a continuat cu procesul administrativ, sau nu cu procesul de competență generală, în care a fost adoptată nota de pledoarie la 7 noiembrie 2016, și că, prin urmare, în vederea compensării, ar fi trebuit să ceară reluarea procesului în instanța administrativă (a se vedea punctul 1011 din prezenta hotărâre).16 În plus, având în vedere faptul că reclamantul a început procesul pentru despăgubire (a se vedea punctul 6 din prezenta hotărâre), Curtea de Apel a Recunoașterii Guvernului nu a putut să recunoască, deși reclamantul nu a avut nicio alternativă directă de a începe procesul judiciar în instanța administrativă, fără a avea posibilitatea de a recunoaște că, în cazul în care nota de pledoarie a fost adoptată la 7 noiembrie 2016, nu a fost necesară o acțiune directă, în acest caz, în temeiul articolului 39 din prezenta hotărâre, în speță, este posibil ca reclamantul să se adreseze instanței naționale în temeiul articolului 39 din Convenția nr. 611 din 18 aprilie 2009 privind drepturile femeilor, în temeiul articolului 39 din Convenția nr. 1 din 14 noiembrie 2009 privind drepturile femeilor, precum și al articolului 39 din art. 28 din Convenția nr. 1 din 14 noiembrie 2009 privind drepturile femeilor, în care nu trebuie să se aplice în cazul în cazul în care nu este prezentă o acțiune directă împotriva părții de pledoarie (a se poate invoca o altă cauză, în temeiul articolului 39 din art. 1 din Convenția nr. 1 din 14 din 14 din 20 din Convenția nr. 1 din 14 noiembrie 2009 privind drepturile de lege, nu se poate invoca, în mod corespunere în mod corespunzător, în cazul în cazul în cazul în care nu este cazul în cazul în care nu este în cauză).
În primul rând, dreptul de a se adresa instanței de judecată nu poate priva o persoană de dreptul de a se adresa instanței în așa fel încât să fie încălcat esența acestui drept. Astfel, restricțiile nu sunt prevăzute la art. 6 alineatul (1), dacă nu susțin un scop legitim și dacă nu sunt justificate printr-o proporționare proporțională între măsurile aplicate și scopul atins (punctul 78 de mai sus). (20) În cazul în care instanța obligă reclamantul să-și acopere cheltuielile de apărare juridică și alte cheltuieli, în ciuda faptului că, atunci când a fost pronunțată hotărârea, a fost pronunțată, persoana respectivă are dreptul de a se adresa instanței de judecată pentru a-și acuza funcționarii de abuz de drept de a-și acoperi cheltuielile de stat (de exemplu, cererea de despăgubire a statului împotriva lui Rinegă Răzvană nr. 7617), iar cererea de despăgubire a poliției a fost suspendată (punctul 687 de mai sus), aceasta nu este în mod proporțională de a se vedea hotărârea judecătorii judecătorești din 22 februarie 2020 (punctul 867 de mai sus).
În al doilea rând, în cazul reclamantului, instanța a luat în considerare concluziile medicului specialist în materie de apel, când a fost imposibil să se reducă cantitatea de alcool din sânge la zero în momentul în care reclamantul a ajuns la ligonină pentru un juriu medical, precum și constatarea instanței de apel, când există o posibilitate reală ca juriul să fi arătat date neteisingus.Curtea nu a ignorat concluziile instanței de apel, când reclamantul a constatat o încălcare a dreptului administrativ în timpul în care a fost abstractiv de alcool, a fost menționat în mod ilegal (vezi punctul 4 din prezenta hotărâre).De asemenea, în acest caz, reclamantul nu poate fi incriminat pentru nici o infracțiune de arestare a acțiunilor în vederea conducerii unui ofițer de poliție cu un motiv comun; în mod similar, în cazul în care există o posibilitate reală, juriul a arătat datele neteisingus.Curtea nu a ignorat concluziile instanței de apel, atunci când reclamantul a constatat o încălcare a dreptului administrativ la care se bazează art. 25.
În plus, instanțele au considerat că cererea de despăgubire a fost neîntemeiată. În plus, instanțele au declarat că, dacă nu există o cauză întemeiată, reclamantul va avea de plătit suma de 2 500 de euro de la data aplicării normelor europene privind plata taxelor de pensionare. Legea privind publicarea normelor europene privind plata taxelor de pensionare a declarat că, în temeiul articolului 2 din Convenția de la Londra, reclamantul trebuie să plătească suma de 500 de euro pe lună (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) pentru fiecare sumă de 500 de euro pe lună (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra)), reclamantul trebuie să plăteze suma de 500 de euro pe lună (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 2 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 1 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 2 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 2 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 2 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 2 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 3 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 3 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu art. 3 din Convenția de la Londra) (în conformitate cu prevederea de la Londra) (în conformitate cu prevederea de la Convenție (în conformitate cu prevederea de la Convenție) (în conformitate cu prevederea de la Convenție) (în conformitate cu prevederea de la Convenție) (în conformitate cu prevederea de la Convenție) (în conformitate cu prevederea de la Convenție)
Anja Seibert-Fohr Cancelarul de la Pavatotoja Pirmininkė
Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Vyriausybės posėdžių skyrius
2025 06 05
(Peticija Nr.
3181/22)
2025
m. gegužės 13
d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje
Ruminas prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininkės
Anja Seibert-Fohr
,
teisėjų
Davor Derenčinović,
Gedimino Sagačio
ir s
kyriaus kanclerio pavaduotojos
Dorothee von Arnim
,
atsižvelgdamas į:
peticiją prieš Lietuvos Respubliką (Nr.
3181/22), kurią 2022
m. sausio 5
d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34
straipsnį Teismui pateikė Lietuvos Respublikos pilietis Žilvinas Ruminas, gimęs 1949
m. ir gyvenantis Vilniuje (toliau – pareiškėjas), kuriam atstovavo Vilniuje praktikuojantis advokatas K.
Rugys;
sprendimą pranešti apie peticiją Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), atstovaujamai atstovės K.
Bubnytės-Širmenės;
šalių pastabas,
po svarstymo uždarame posėdyje 2025
m. balandžio 22
d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
1.
Ši byla susijusi su nacionalinių teismų atsisakymu atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis sėkmingai užginčijo administracinį teisės pažeidimą dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.
2
.
Per policijos reidą 2016
m. vasario 6
d. pareiškėją, vairuojantį automobilį Vilniuje, sustabdė policija ir paprašė patikrinti jo blaivumą alkotesteriu. Alkotesteris parodė 1,38 promilės (leistina riba vairuotojui – 0,4 promilės). Pareiškėjas neigė vartojęs alkoholio ir paprašė policijos pareigūno dar kartą atlikti testą, tačiau policijos pareigūnas atsisakė tai padaryti. Policija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126
straipsnio 1
dalį. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti šį policijos protokolą ir teigė, kad tris dienas nebuvo vartojęs jokio alkoholio.
3
.
Praėjus valandai po to, kai jį sustabdė policija, pareiškėjas nuvyko į ligoninę, kur jam buvo atliktas kraujo tyrimas (pagal šalies įstatymus tai yra privaloma, kad medicininės apžiūros rezultatai būtų galiojantys); jo kraujyje alkoholio nebuvo aptikta.
4
.
2016
m. lapkričio 7
d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad policija turi įrodyti pareiškėjo kaltę dėl vairavimo neblaiviam, o bet kokie neatitikimai turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, buvo neįmanoma, kad pareiškėjo kraujyje nebeliko jokių alkoholio pėdsakų per valandą nuo jo girtumo nustatymo alkotesteriu. Teisme liudijęs teismo medicinos specialistas taip pat teigė, kad dirbtiniais būdais sumažinti alkoholio kiekį nuo 1,38 promilės iki nulio per vieną valandą yra neįmanoma. Teismas padarė išvadą, kad yra reali tikimybė, jog panaudotas alkotesteris parodė neteisingus duomenis. Apylinkės teismo nuomone, nors patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 2016
m. vasario 6
d. 02.42.31
val., administracinio teisės pažeidimo protokole „kažkodėl“ nurodyta, kad pareiškėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus 2.25
val. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties.
5
.
Tuo pačiu nutarimu teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo prašymą atlyginti 500
EUR išlaidas advokatui ir 29
EUR mokestį už kraujo tyrimą ligoninėje, konstatavęs, kad nei ATPK 279
straipsnyje, nei kitose ATPK ar Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatose, kurios administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos
mutatis
mutandis
, nenumatyta galimybė asmeniui atlyginti išlaidas, patirtas nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismo teigimu, jei pareiškėjas manė patyręs žalą dėl teisėsaugos institucijų veiksmų, jis galėjo inicijuoti teisminį procesą dėl tokios žalos atlyginimo pagal civilinį procesą reglamentuojančius ar kitus teisės aktus. Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.249
straipsnio 1
dalimi ir pažymėjo, kad išlaidos, kurias pareiškėjas patyrė administracinio teisės pažeidimo byloje, galbūt galėtų būti laikomos nuostoliais minėto straipsnio prasme. Teismo nutarimo neapskundė nei pareiškėjas, nei policijos institucijos, todėl jis įsiteisėjo.
6
.
Po to pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, reikalaudamas atlyginti 529
EUR turtinę žalą (išlaidos advokatui ir kraujo tyrimui) ir 5
000
EUR neturtinę žalą, jo teigimu patirtą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos.
7
.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017
m. spalio 24
d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nagrinėtinas ne tik pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, bet ir pagal Civilinio kodekso 6.271
straipsnį (dėl šios nuostatos turinio žr.
Jakutavičius prieš Lietuvą
, Nr.
42180/19, §
20, 2024
m. vasario 13
d.), ir atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nenustatyta neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar teisinis reguliavimas, pagal kurį administracinių teisės pažeidimų bylose nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atitinka Konstituciją (taip pat žr. šio sprendimo 9
punktą).
8
.
2019
m. spalio 29
d. galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko žemesnės instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
9
.
2021
m. kovo 19
d. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, padarė išvadą, kad ATPK 302
1
straipsnis (2010
m. lapkričio 18
d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad asmuo, dėl kurio priimtas teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant pažeidimo įvykio ar sudėties, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažeidžia asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Konkrečiai toks teisinis reguliavimas reiškė, kad asmuo, kuris, padedamas advokato, sėkmingai užginčijo administracinę baudą, gali atsidurti blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jei nebūtų gynęs savo teisių, ir tokiu būdu yra nepagrįstai pasunkinamas konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas taip pat padarė išvadą, kad ir BPK 106
straipsnyje (su 2020
m. birželio 26
d. pakeitimu) nenumatytas išteisinto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir kad šis reguliavimas taip pat prieštarauja Konstitucijai (dėl šio nutarimo turinio taip pat žr.
Jakutavičius
, minėta pirmiau, §§
42–46).
10
.
Vėliau, remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu, pareiškėjas paprašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atnaujinti procesą administracinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
11
.
2021
m. spalio 27
d. neskundžiama nutartimi Lietuvos administracinis teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Visų pirma, administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo jis nesirėmė ATPK ir CPK nuostatomis, kurias Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Antra, nebuvo nė vieno iš pareiškėjo nurodytų prašymo atnaujinti procesą pagrindų (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu; padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą; būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).
12.
Pareiškėjas skundėsi, kad neatlyginus jo bylinėjimosi išlaidų buvo pažeista jo teisė į veiksmingą gynybą, todėl buvo pažeista Konvencijos 6
straipsnio 1
dalis.
dalIES PAŽEIDIMAS
13.
Iš pradžių Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas pagal Konvencijos 6
straipsnio 1
dalies nuostatas dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų, kurių taikomumo Vyriausybė neginčijo (taip pat žr. bendruosius principus byloje
Jakutavičius
, minėta pirmiau, §§
54–60).
14.
Vyriausybė teigė, kad pareiškėjas turėjo apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016
m. lapkričio 7
d. nutarimą ir paprašyti to teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ATPK nuostatų suderinamumą su Konstitucija. Vyriausybė taip pat nurodė, kad po Konstitucinio Teismo 2021
m. kovo 19
d. nutarimo pareiškėjas turėjo prašyti atnaujinti procesą (Administracinių nusižengimų kodekso 658
straipsnio pagrindu, pateikdamas prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui) administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris buvo užbaigtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016
m. lapkričio 7
d. nutarimu, o ne kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Vyriausybė taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėjo pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagrįstą neteisėtais valstybės veiksmais (šiuo atveju Seimo neveikimu).
15.
Vis dėlto Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016
m. lapkričio 7
d. nutartyje palikęs pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo nenagrinėtą, nurodė, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti teisminį procesą dėl žalos atlyginimo (žr. šio sprendimo 5
punktą). Teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos teisę bendrosios kompetencijos teismas arba administracinis teismas neprivalo patenkinti šalių prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo (žr. šio sprendimo 7
punktą). Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad teisė į individualų konstitucinį skundą įsigaliojo tik 2019
m. rugsėjo 1
d. (žr.
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą
, Nr.
48329/19, §
39, 2021
m. birželio 8
d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65
straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2
punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai. Šiuo atžvilgiu Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016
m. lapkričio 7
d. nutarimas nebuvo apskųstas (žr. šio sprendimo 5
punktą). Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo individualų konstitucinį skundą po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019
m. spalio 29
d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas (žr. šio sprendimo 8 ir 9
punktus). Teismo vertinimu, dėl pirmiau nurodytos įvykių sekos šioje byloje pareiškėjas galėjo pagrįstai manyti, kad procesas Konstituciniame Teisme pratęsia jo bylinėjimąsi administraciniuose teismuose, o ne bendrosios kompetencijos teisme, kuriame nutarimas buvo priimtas 2016
m. lapkričio 7
d., ir kad todėl, siekdamas žalos atlyginimo, jis turėtų prašyti atnaujinti procesą administraciniame teisme – ką jis ir padarė (žr. šio sprendimo 10–11
punktus).
16.
Galiausiai, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo teisėms apginti pradėjo procesą dėl žalos atlyginimo (žr. šio sprendimo 6
punktą), Teismas atmeta Vyriausybės teiginį, kad pareiškėjas turėjo pasinaudoti alternatyvia galimybe pradėti teisminį procesą dėl žalos atlyginimo, remdamasis tariamu Seimo neveikimu. Šiuo atžvilgiu Teismas primena, kad tais atvejais, kai yra kelios galimos teisių gynimo priemonės, pareiškėjas neprivalo pasinaudoti daugiau nei viena iš jų (žr.
Karakó prieš Vengriją
, Nr.
39311/05, §
14, 2009
m. balandžio 28
d.).
17.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į turimą medžiagą bei šalių argumentus, Teismas atmeta Vyriausybės argumentą, kad pareiškėjas tinkamai nepateikė skundo pagal 6
straipsnio 1
dalį nacionaliniuose teismuose.
18.
Teismas taip pat pažymi, kad šis skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas Konvencijos 35
straipsnio 3
dalies a
punkto požiūriu, taip pat jis nėra nepriimtinas kokiu nors kitu pagrindu. Todėl jis turi būti pripažintas priimtinu.
19.
Bendrieji principai, susiję su teise kreiptis į teismą, buvo apibendrinti byloje
Zubac prieš Kroatiją
([DK], Nr.
40160/12, §§
76–79, 2018
m. balandžio 5
d., ir ten nurodytos bylos). Visų pirma, teisės kreiptis į teismą apribojimai negali apriboti asmeniui paliktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar tokiu mastu, kad būtų pažeista pati šios teisės esmė. Be to, apribojimas nėra suderinamas su 6
straipsnio 1
dalimi, jei juo nesiekiama teisėto tikslo ir jei nėra pagrįsto proporcingo santykio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (ten pat, 78
punktas).
20.
Teismas mano, kad įpareigojimas pareiškėjui padengti savo teisinės gynybos išlaidas ir kitas byloje patirtas išlaidas, nepaisant to, kad buvo priimtas jam palankus teismo sprendimas, buvo jo teisės kreiptis į teismą apribojimas, kuriuo buvo siekiama teisėto tikslo – apriboti valstybės išlaidas (taip pat plg.
Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą
, Nr.
73579/17 ir 14620/18, §§
68–69, 2020
m. vasario 18
d.;
Jakavičius,
minėta pirmiau, §§
76–79).
21.
Dėl šio teisės kreiptis į teismą apribojimo proporcingumo Teismas pirmiausia konstatuoja, kad šios bylos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, susiklosčiusių byloje
Jakutavičius
(minėta šio sprendimo 6 ir 84
punktuose), kurioje Teismas nustatė, kad paties pareiškėjo veiksmai didele dalimi nulėmė policijos sprendimą skirti jam baudą (žr. šio sprendimo 2–4
punktus). Šioje byloje pareiškėjas buvo sustabdytas per policijos reidą, o ne atkreipė policijos pareigūnų dėmesį galbūt netinkamu elgesiu; jis nuosekliai neigė kaltinimą vairavimu apsvaigus nuo alkoholio (plg.
Jakutavičius
, minėta pirmiau, §
7).
22.
Antra, pareiškėjo atveju Teismas atsižvelgia į teismo medicinos specialisto parodymus, kad buvo neįmanoma sumažinti alkoholio kiekio kraujyje iki nulio per tą laiką, kol pareiškėjas atvyko į ligoninę medicininei apžiūrai, taip pat į apylinkės teismo konstatavimą, kad yra reali tikimybė, jog alkotesteris parodė neteisingus duomenis. Teismas neignoruoja ir apylinkės teismo išvados, kad pareiškėjo tariamo administracinio teisės pažeidimo protokole laikas, kai jis tariamai vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo „kažkodėl“ nurodytas neteisingai (žr. šio sprendimo 4
punktą). Be to, šioje byloje pareiškėjui negalima inkriminuoti jokių įtartinų veiksmų ar elgesio vairuojant ar bendraujant su policijos pareigūnais; priešingai, jis nuosekliai neigė, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio.
23.
Trečia, Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo argumentą, kad ilgas teismo procesas sukėlė jam stresą ir pakenkė jo reputacijai, nes jis buvo kaltinamas itin rimtu teisės pažeidimu. Vyriausybė savo ruožtu neteigė, kad teisminis procesas tariamam administraciniam teisės pažeidimui užginčyti buvo beprasmis. Be to, pareiškėjo prašoma suma už atstovavimą administracinėje byloje nebuvo per didelė.
24.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas pasakyta pirmiau, Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis tai, jog pareiškėjas turėjo pats padengti savo išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje, taip apribojo jo teisę kreiptis į teismą, kad buvo pažeista pati šios teisės esmė.
25.
Taigi konstatuotinas Konvencijos 6
straipsnio 1
dalies pažeidimas.
26.
Turtinei žalai atlyginti pareiškėjas pareikalavo 529
EUR, t.
y. tiek, kiek jis prašė priteisti nagrinėjant bylą administraciniame teisme; jis taip pat pareikalavo atlyginti 5
000
EUR neturtinę žalą, patirtą dėl nacionalinio teismo sprendimo nepriteisti minėtų išlaidų.
27.
Vyriausybė ginčijo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kaip nepagrįstą.
28.
Atsižvelgdamas į turimus dokumentus, Teismas priteisia pareiškėjui 529
EUR turtinei žalai atlyginti ir bet kokius šiai sumai taikytinus mokesčius. Teismas taip pat mano, kad pagrįsta priteisti pareiškėjui 2
500
EUR neturtinei žalai atlyginti ir bet kokius šiai sumai taikytinus mokesčius.
skelbia
peticiją priimtina;
nusprendžia,
kad buvo pažeista Konvencijos 6
straipsnio 1
dalis;
nusprendžia:
(a)
kad valstybė atsakovė per tris mėnesius turi sumokėti pareiškėjui šias sumas:
(i)
529
EUR (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir bet kokius šiai sumai taikytinus mokesčius;
(ii)
2
500
EUR (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir bet kokius šiai sumai taikytinus mokesčius;
(b)
nuo minėto trijų mėnesių termino pabaigos iki sprendimo įvykdymo dienos per įpareigojimų nevykdymo laiką nuo minėtų sumų turės būti mokamos paprastosios palūkanos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant tris procentinius punktus;
atmeta
likusią pareiškėjo reikalavimo dėl teisingo atlyginimo dalį.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2025
m. gegužės 13
d., vadovaujantis Teismo reglamento 77
taisyklės 2 ir 3
dalimis.
Dorothee von Arnim
Anja Seibert-Fohr
Kanclerio pavaduotoja
Pirmininkė