19845/15 Jurijus GATČINAS împotriva Lituaniei Europeană de Drepturi ale Omului (Ketvirtasis skyrius), 2019 30 aprilie 30 aprilie Comitetul de Autentificare, format din: președintele Paulo Pinto de Albuquerque, judecătorii Egidijaus Kūrio, Iulia Antoanella Motoc și secția de drepturi ale guvernului, având în vedere Andrea Tamietti, dar și 20 aprilie 2015 Petitia, având în vedere acuzațiile depuse de Guvern, poșta, poșta de drepturi: FACT 1.
Guvernul) a reprezentat în ultima vreme reprezentantul guvernamental interimar pareigas einanti L. Urbaitė. Bylos circumstanțe 3. Bylos factules circumstanțele menționate în șaliile menționate pot fi rezumate după cum urmează. 4. Reclamantul din perioada 17 februarie 2009 până la 23 iunie 2010, din perioada 15 octombrie 2010 până la 8 decembrie 2010, din perioada 13 ianuarie 2011 până la 25 martie 2011 și din perioada 11 ianuarie 2013 până la 14 iunie 2013 a fost numit Lukiškių tardymo izoliatoriuje. 5.
d. reclamantul a fost informat că arestările sunt acordate doar în perioade scurte, de până la două ore. reclamantul a fost informat că arestarea cu întârziere de lungă durată este izolată de dreptul intern de arestări cu întârziere de lungă durată, astfel încât nu i s-a putut acorda această perioadă.
Reclamantul a depus o plângere în temeiul articolului 8 al Convenției, în cazul în care nu a putut obține permise de detenție pe termen lung în timpul unei perioade de izolare a persoanelor închisă. El a depus, de asemenea, o plângere în temeiul articolului 14 însoțit de art. 8 pentru discriminarea față de deținuți care aveau dreptul la astfel de permise. FISICIAL 9. Reclamantul a depus o plângere în temeiul articolului 8 al Convenției, în cazul în care nu li s-a acordat permise de detenție pe termen lung în timpul unei perioade de detenție, ceea ce a provocat probleme fizice și spirituale. El a depus o plângere în temeiul articolului 8 și al articolului 14 al Convenției, care, în ceea ce privește această situație, a fost consolidat: art. 8.
Instituțiile statului nu au dreptul să limiteze exercitarea acestor drepturi, cu excepția cazurilor stabilite prin lege și atunci când este necesar într-o societate democratică în interesul securității statului, protecției publicului sau al bunăstării economice a țării, pentru a preveni încălcările ordinii publice și infracțiunile, precum și pentru a proteja sănătatea și morala oamenilor sau drepturile și libertățile altor persoane.§ art. 14. Realizarea drepturilor și libertăților stabilite în prezenta convenție este asigurată fără nicio discriminare pe motive de identitate personală, rasă, culoare, limbă, religie, rasă sau origini sociale, naționalitate, naționalitate, naționalitate, naționalitate, minorități, proprietate, naționalitate și alte motive. A. Šalių argumentai 10.
Guvernul susține că atunci când reclamantul a invocat termenul de izolare a întârzierii nu a existat. În această privință, Guvernul a remarcat că termenul de familie folosit în art. 8 nu înseamnă doar relații familiale strânse, ci poate include și alte relații familiale de facto. Astfel, viața de familie există în cadrul articolului 8 și, în esență, este o chestiune de fapt, în funcție de existența relațiilor personale strânse în practică. Guvernul a susținut practica teismului, potrivit căreia, deși în mod normal relațiile familiale pot fi considerate o cerință de viață, în cazuri excepționale, acești factori pot ajuta la dovedirea că relațiile sunt suficient de strânse, create de relații de facto strânse (a se vedea Nazarenko împotriva Rusiei, nr. 39438/13, §).
În conformitate cu practica stabilă a Teismoi, noțiunea de "jură" trebuie interpretată în mod independent și independent de normele interne, referitoare, de exemplu, la interesat sau la capacitatea de a acționa (vezi Gorraiz Lizarraga și împotriva Spaniei, nr. 62543/00, § 35, CEDO 2004‐III).
În acest caz, Curtea a remarcat că reclamantul nu a solicitat niciodată în mod concret acordarea unor pași de lungă durată (a se vedea punctul 6 din prezenta notă). Singura sa cerere către administrația penitenciarului a fost de a primi informații despre astfel de pași de lungă durată (a se vedea punctul 5 din prezenta notă). Mai mult, reclamantul a fost închis pentru o perioadă de timp de izolare, nu a fost închis și nu a fost confirmat că are un partener care ar dori să-l însoțească.
În consecință, în lumina concluziilor prezentate anterior, Curtea consideră că această parte a cererei nu este incompatibilă ratione personae cu dispozițiile Convenției în temeiul articolului 35 alineatul (3) punctul a) și, prin urmare, trebuie respinsă în temeiul articolului 35 alineatul (4).
În acest sens, Tribunalul din Viena a decis că cererea nu este admisă, iar formularea în limba engleză a fost publicată în scris pe 23 mai 2019.
Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Vyriausybės posėdžių skyrius
2024 12 11
Peticija Nr.
19845/15
Jurijus GATČINAS
prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Ketvirtasis skyrius), 2019
m. balandžio 30
d. posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininko
Paulo Pinto de Albuquerque,
teisėjų
Egidijaus Kūrio,
Iulia Antoanella Motoc
ir
skyriaus kanclerio pavaduotojo
Andrea Tamietti,
atsižvelgdamas į 2015
m. balandžio 20
d. pateiktą peticiją,
atsižvelgdamas į atsakovės Vyriausybės pateiktas pastabas,
po svarstymo nutaria:
1.
Pareiškėjas Jurijus Gatčinas yra Lietuvos pilietis, gimęs 1988
m. ir šiuo metu kalinamas Kybartų pataisos namuose.
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau
–
Vyriausybė) atstovavo pastaruoju metu laikinai Vyriausybės atstovės pareigas einanti L.
Urbaitė.
Bylos aplinkybės
3.
Šalių nurodytas bylos faktines aplinkybes galima apibendrinti taip.
4.
Pareiškėjas nuo 2009
m. vasario 17
d. iki 2010
m. birželio 23
d., nuo 2010
m. spalio 15
d. iki 2010
m. gruodžio 8
d., nuo 2011
m. sausio 13
d. iki 2011
m. kovo 25
d. ir nuo 2013
m. sausio 11
d. iki 2013
m. birželio 14
d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
5
.
2015
m. rugpjūčio 31
d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie ilgalaikius pasimatymus. 2015
m. rugsėjo 28
d. pareiškėjas buvo informuotas, kad suimtiesiems suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai, trunkantys iki dviejų valandų. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje metu vidaus teisė nenumatė ilgalaikių pasimatymų, todėl jam toks pasimatymas negalėjo būti suteiktas. Šio atsakymo pareiškėjas neapskundė.
6
.
Iš Vyriausybės pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas niekada nebuvo susituokęs. Taip pat atrodo, kad jis niekada nepateikė prašymo dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo su konkrečiu asmeniu.
7.
Dėl teisinio reguliavimo, susijusio su pasimatymais, žr.
Čiapas prieš Lietuvą
((nut.), Nr.
62564/13, §§
10–14 ir 16, 2017
m. liepos 4
d.).
8.
Pareiškėjas skundėsi pagal Konvencijos 8 straipsnį dėl to, kad negalėjo gauti ilgalaikių pasimatymų jo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje metu. Jis taip pat skundėsi pagal 14
straipsnį kartu su 8
straipsniu dėl to, kad buvo diskriminuojamas nuteistųjų, kurie turėjo teisę į tokius pasimatymus, atžvilgiu.
TEISĖ
9.
Pareiškėjas skundėsi, kad tai, jog jam nebuvo suteikta ilgalaikių pasimatymų kalinimo metu, sukėlė jam nepakeliamas dvasines ir fizines kančias. Jis taip pat skundėsi, kad jo teisės šiuo atžvilgiu buvo apribotos labiau nei nuteistųjų.
Jis rėmėsi Konvencijos 8 ir 14 straipsniais, kuriuose, kiek tai susiję su šia byla, įtvirtinta:
8
straipsnis.
„1.
Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas <...>
2.
Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“
14
straipsnis.
„Naudojimasis šioje Konvencijoje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.“
A.
Šalių argumentai
10.
Vyriausybė tvirtino, kad pareiškėjas kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo vedęs. Šiuo atžvilgiu Vyriausybė pažymėjo, kad 8
straipsnyje vartojama šeimos sąvoka reiškia ne tik santuoka grįstus ryšius, bet gali apimti kitus
de facto
šeiminius ryšius. Tai, ar šeimos gyvenimas 8
straipsnio prasme egzistuoja, ar ne, iš esmės yra fakto klausimas, priklausantis nuo realaus glaudžių asmeninių ryšių egzistavimo praktikoje. Vyriausybė rėmėsi Teismo praktika, pagal kurią, nors paprastai tokiems santykiams gali būti keliamas gyvenimo kartu reikalavimas, išimtiniais atvejais kiti veiksniai taip pat gali padėti įrodyti, kad santykiai yra pakankamai pastovūs, kad sukurtų
de facto
šeiminius ryšius (žr.
Nazarenko prieš Rusiją
, Nr.
39438/13, §
56, ECHR 2015 (ištraukos)); tai apima tokius veiksnius, kaip santykių trukmė, ir tai, ar pora įrodė savo įsipareigojimą vienas kitam (žr.
Z.
, Nr.
60119/12, §
42, 2015
m. gruodžio 8
d.).
11.
Vyriausybė teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje metu jis turėjo sutuoktinę ar partnerę. Be to, jis niekada neprašė suteikti jam su kuo nors ilgalaikį pasimatymą.
12.
Todėl Vyriausybė manė, kad negalima teigti, jog pareiškėjas tiesiogiai nukentėjo dėl ginčijamo teisinio reguliavimo ir kad yra 8
straipsnio, vertinant atskirai ar kartu su 14 straipsniu, tariamo pažeidimo auka.
13.
Pareiškėjas pateikė bendro pobūdžio pareiškimą, teigdamas, kad turėjo ribotas galimybės bendrauti ir matytis su artimaisiais.
14.
Teismas pakartoja, kad pareiškėjas, norėdamas remtis Konvencijos 34 straipsniu, turi atitikti dvi sąlygas: jis turi patekti į vieną iš 34 straipsnyje nurodytų pareiškėjų kategorijų ir turi sugebėti įrodyti, kad yra Konvencijos pažeidimo auka. Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką „aukos“ sąvoka turi būti aiškinama savarankiškai ir nepriklausomai nuo vidaus taisyklių, susijusių su, pavyzdžiui, suinteresuotumu ar galėjimu imtis veiksmų (žr.
Gorraiz Lizarraga ir kiti prieš Ispaniją
, Nr.
62543/00, §
‑
III). Sąvoka „auka“ Konvencijos 34 straipsnio kontekste reiškia asmenį ar asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėjusius nuo tariamo pažeidimo (žr.
Vallianatos ir kiti prieš Graikiją
[GC], Nr.
29381/09 ir 32684/09,§
47, ECHR 2013 (ištraukos)).
15.
Šiuo atveju Teismas pažymi, kad pareiškėjas niekada konkrečiai nesikreipė dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo (žr. šio nutarimo 6
punktą). Vienintelis jo prašymas kalėjimo administracijai buvo suteikti jam informaciją apie tokius pasimatymus (žr.
šio nutarimo 5 dalį). Be to, pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje metu, jis nebuvo vedęs ir netvirtino, kad turi partnerę, kuri norėtų jį aplankyti.
16.
Todėl negalima teigti, kad pareiškėjas nukentėjo dėl teisinio reguliavimo, susijusio su ilgalaikiais pasimatymais. Darytina išvada, kad jis negali teigti esąs tariamo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo auka, kiek tai susiję su jo skundais dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo (žr.
mutatis mutandis
,
Kazlauskas prieš Lietuvą
(nut.), Nr.
13394/13, §
34, 2017
m. liepos 11
d.).
17.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teismas mano, kad ši peticijos dalis yra nesuderinama
ratione personae
su Konvencijos nuostatomis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkto prasme. Todėl ji turi būti atmesta pagal 35 straipsnio 4 dalį.
18.
Galiausiai Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundas dėl tariamos diskriminacijos yra glaudžiai susijęs su pirmiau nagrinėtu jo skundu pagal 8
straipsnį. Todėl, atsižvelgdamas į pirmiau pateiktas išvadas, Teismas mano, kad pareiškėjas negali teigti esąs „auka“ Konvencijos prasme dėl jo teisių, numatytų 14 straipsnyje, pažeidimo (žr.
mutatis mutandis
,
Kazlauskas
, minėta pirmiau, §
36). Todėl ši peticijos dalis taip pat nesuderinama
ratione personae
su Konvencijos nuostatomis ir turi būti atmesta pagal 35 straipsnio 4 dalį.
Dėl šių priežasčių Teismas vienbalsiai
skelbia
peticiją nepriimtina.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2019
m. gegužės 23
d.
Andrea Tamietti
Paulo Pinto de Albuquerque
Kanclerio pavaduotojas
Pirmininkas